Mažai{0}}anglies išskiriančio plieno bandomoji gamykla šiaurinėje Švedijoje galėtų drastiškai sumažinti pramonės anglies dvideginio išmetimą
2018 m. birželio mėn. Liulėjo (Šiaurės Švedija) bandomojoje plieno gamykloje{1}}įvyko simbolinė žemės laužymo ceremonija. Tai pažymėjo projekto, kuris, kaip tikimasi, galiausiai sukels revoliuciją plieno gamyboje – gamyklos anglies dvideginio išmetimą iš esmės sumažins iki nulio, pradžia.
Projektu, pavadintu HYBRIT – vandenilio breakthrough Ironmaking Technology – siekiama tradiciškai plieno gamyboje naudojamą koksą pakeisti vandeniliu, pagamintu iš atsinaujinančios elektros energijos. Koksas ir vandenilis gali būti naudojami kaip reduktorius, kad būtų pašalintos priemaišos iš geležies rūdos. Tradicinėje plieno gamyboje kokse esanti anglis reaguoja su geležies rūdoje esančiu deguonimi ir susidaro anglies dioksidas. Jei vietoj kokso naudojamas vandenilis, jis reaguoja su geležies rūdoje esančiu deguonimi ir susidaro... vandens garai.
„Švedija turi gerą prieigą prie atsinaujinančios elektros energijos, lengvą prieigą prie vandens, aukščiausios{0}}kokybės geležies rūdos Europoje ir specializuotą, novatorišką plieno pramonę“
Mårten Görnerup, HYBRIT generalinis direktorius
Projekte dalyvaujantys asmenys mano, kad jis gali žymiai sumažinti plieno pramonę Švedijoje ir kitur. Iš tiesų, visa plieno pramonė nuolat stengėsi gerinti savo procesų efektyvumą, o tonai plieno pagaminti dabar reikia 40 % energijos, reikalingos 1960 m.
HYBRIT yra didžiausia Šiaurės šalyse plieno gamintojo SSAB, didžiausios Europos geležies rūdos gamintojos LKAB ir vienos didžiausių Europos elektros energijos gamintojų Vattenfall įmonė. Jei projektas bus sėkmingas, jis gali sumažinti bendrą Švedijos anglies dvideginio emisiją 10 procentų, o Suomijos – septyniais procentais.
Mårten Görnerup, bendros įmonės generalinis direktorius, paaiškina projekto tvarkaraštį: „Išankstinė{0}}galimybių studija prasidėjo 2016 m., o dabar statome bandomąją gamyklą, o 2020–2024 m. vykdysime bandymus.
"Iki 2028 m. padidinsime demonstracinę gamyklą, kuri kelis mėnesius veiks kaip pramoninis įrenginys, veikiantis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jei viskas gerai, tikslas yra iki 2035 m. sukurti pramoninį procesą."
Simbolinis HYBRIT projekto proveržis, galintis žymiai sumažinti plieno{0}}gamybos anglies pėdsaką
Tinkama vieta, tinkamas laikas
Šiuo metu didžioji dalis vandenilio gaunama per procesą, vadinamą garo riformingu, kurio metu naudojamas aukštos temperatūros garas vandeniliui išgauti iš gamtinių dujų – iškastinio kuro. Ypatingas HYBRIT procesas yra tas, kad visas vandenilis gaunamas elektros srovę leidžiant per vandenį vadinamosios elektrolizės būdu. Nors tai reikalauja daug energijos, jei reikiamą elektros energiją galima gauti iš atsinaujinančių šaltinių, anglies dvideginio emisija viso proceso metu yra nereikšminga.
Todėl Švedija buvo ideali vieta HYBRIT dėl daugelio veiksnių. „Švedija turi gerą prieigą prie atsinaujinančios elektros energijos, vandens, aukščiausios kokybės geležies rūdos Europoje ir specializuotos naujoviškos plieno pramonės“, – sako Gornerup. „Paryžiaus susitarimo pasirašymas ir nacionalinio parlamento sprendimas, kad Švedija iki 2045 m. palaipsniui atsisakys iškastinio kuro elektros gamybai, reiškia, kad laikas taip pat yra puikus“.
Gamykla bus naudojama eksperimentinėms kampanijoms, siekiant rasti optimalias mažinimo sąlygas. Darbas suteiks aiškesnį supratimą apie tai, kas vyksta tarpusavyje sujungtoje pramonės sistemoje ir kaip pasiekti efektyvų gamybos procesą.
Martinas Lindqvistas, SSAB prezidentas ir generalinis direktorius, priduria: „HYBRIT yra svarbi kelio dalis siekiant SSAB tvarumo tikslų, o išankstinės{0}}galimybių studijos ataskaita rodo, kad šią iniciatyvą ne tik įmanoma įgyvendinti, bet ir gali sukurti įdomių ateities galimybių mums, kaip įmonei. Norime prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo.
„Vattenfall“ eksploatuoja daugybę hidroenergijos įrenginių
Skaičiuojant išlaidas
HYBRIT buvo plačiai remiama Švedijos vyriausybės ir birželio mėn. gavo didžiausią visų laikų finansinį įnašą iš Švedijos energetikos agentūros bandomajam projektui – iš viso 528 mln. Švedijos kronų, ty 51,3 mln.
Nors pradiniai tyrimai rodo, kad HYBRIT gamybos sąnaudos bus maždaug 20–30 procentų didesnės nei tradicinių plieno gamybos procesų, tikimasi, kad šis skirtumas laikui bėgant mažės, o tai gali padidinti išmetamo anglies dvideginio išmetimo sąnaudas per Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir sumažėti atsinaujinančios energijos sąnaudos.
Jei HYBRIT pasiseks, pasekmės plieno gamybos ateičiai visame pasaulyje gali būti reikšmingos. Görnerup daro išvadą: "Mes įžengiame į naują plieno gamybos pramonės erą. Žinoma, technologijai reikia daug pigios atsinaujinančios elektros energijos, kurios šiandien nėra visose pasaulio vietose. Tačiau geležies rūdos mažinimas nenaudojant koksinės anglies būtų didžiulis pramonės pokytis ir turės didelių teigiamų pasekmių mūsų kovai su pasauline klimato kaita."
